rakalis

×ràkalis (vok. dial. Racker) sm. (1) 1. M, Prk, Up odų lupėjas: Pašaukė ràkalį nulupo padvėsusią karvę Krkl. Kumelė pakrito, einu rakalio ieškoti Kv. Jurkaus kumelė šįrytais padvėsė, nuejo ràkalio atsivesti, ka[d] skūra nudirtum Šll. Ràkalis, kas šunį lupa Škn. Negarbingas ir bjaurus užsiėmimas rakalių LMD. Tau tik ràkaliu būt Kt. ║ persenusių, gaištančių gyvulių pjovėjas, korikas: Šiauliečiuose arkliapjoviai vadinami buvo rakaliais rš. Ot prakeiktas šuo, reikės ràkaliui atiduoti Srv. Nebtekęs pinigų, eidamas namien, patiko rakalį, bevedant šunį kartu BsPII23(Varn). 2. prk. menk. marintojas: Tam tikra rakalis liuob būs KlvrŽ. Ràkaliams atiduoda tus marškinius apmirtus KlvrŽ. 3. nenaudėlis, netikėlis, padauža: O jūs, ràkaliai, kodėl jūs taip aukštai karstotės – galvas nusisuksit! Pg. Tai rakaliai! Suvertė akmenis ant pat vandens tako J.Marc. Jis tikras ràkalis: netur širdies Rs. 4. žudikas: Užmuštojo žmogaus gentys galėjo rakalį, tai yra razbainyką, kumet noris užmušti S.Dauk. 5. keik. velnias, nelabasis: ^ Kad tave rakalis pagautų! Brs. Atsitrauk tu, pupų ràkali! Krž. Ar vertas kam velnių ràkalis! Šl.

◊ ràkalį sapnúoti

1. būti netoli dvėsimo (apie gyvulį): Sartis rakalį sapnuoja Lkš. Tavo kumelė ràkalį sapnúoja Dkš.

2. žiopsoti, snausti: Na, ko tyli? Kiba ràkalį sapnúoji? Kt. Nesapnúok ràkalio! Všt.